Olita Škikūnienė gimė Madonoje, Latvijoje, nuo 1985 m. gyvena Vilniuje. Nuo 1991 m. kelis metus lankė Vilniaus kultūros centro dailės studiją „Paletė“- vadovas menininkas-tapytojas  Rimas Zigmas Bičiūnas. 1992 m. pirmą kartą dalyvavo studijos surengtoje parodoje Vilniaus Pilies gatvės skersgatvyje. 2014 m. Olita sugrįžo į studiją „Paletė“-vadovas menininkas Vladimiras Nesterenko ir aktyviai dalyvauja jos veikloje ir parodose, rengia personalinės parodas.

Olita dalyvavo trečiojoje (2015 m.),  ketvirtojoje (2017 m.) ir penktojoje (2020 m.) Respublikinėse konkursinėse primityviosios tapybos parodose Monikos Bičiūnienės premijai laimėti, kurių metu tautodailininkės darbus įsigijo Vilniaus Nacionalinis muziejus, taip pat Rokiškio krašto muziejus.

2018 m. Respublikinėje konkursinėje tautodailininkų parodoje „Aukso vainikas  2018“ regioniniame ture užėmė II vietą ir buvo pripažinta vienu iš geriausių Vilniaus apskrities meistrų.  2019 m.  Olitai Škikūnienei suteiktas meno kūrėjo statusas.

2019 m. Olita susidomėjo ikonų tapyba ir 2021 m. baigė ikonų tapybos kurso studijų programą ir  įgijo kompetencijas bažnytinio meno srityje.

Nuo 2022 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailininkų kūrėjų asociacijos narė.

Olita Škikūnienė priklauso Lietuvos primityviosios, dar vadinamos naiviąja, tapybos srovei, kuriai įtakos turi šimtmečiais kurtos ir iš kartos į kartą perduodamos regiono meninės tradicijos, glaudžiai susijusios su liaudies pasaulėjauta, apeigomis ir papročiais. Tapytojos kūriniams būdingas kompozicijos aiškumas ir išraiškingumas, ryškios spalvos, kontrastingi jų deriniai. Darbuose neretai matomi lietuvių liaudies mitologijos, folkloro ir kosmologijos elementai.

„Piešimas man tai sielos saviraiška, būvimas su savimi. Tai meile pagrįstas gyvenimo kūrybinis procesas.  Tai optimistinis himnas meilei, spalvoms ir pasaulio harmonijai“ – taip kūrybos procesą apibūdina Olita Škikūnienė.

Olitos „Spalvų akordai Vilniui - 700“ - parodos pavadinimas, atspindi dabartinę tautodailininkės būseną.